Molėtų miestas ir jo istorija




Važiuodami iš Vilniaus į Uteną, Rokiškį, Zarasus pirmiausia pasiekiame Molėtus. Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupui. Molėtų vardo kilmė nėra tikrai žinoma. Pagal padavimą, kadaise Molėtai buvęs didelis miestas. Jis užėmęs plačią teritoriją, kurioje buvusios net septynios bažnyčios. Galbūt vietovardis turėjęs kilti iš žodžio „molis“. Tačiau Molėtai yra ne molėtoje, o smėlėtoje vietovėje. Kai kuriose tarmėse bendrinis žodis „molė“ – reiškia pievą, kitose – molėtą žemę. 1884 m. Varšuvoje išleistame Varšuvos žinyne Siesarčio ežeras vadinamas „Maliaty“. Mokslininkai mano, kad ankstesnis ežero vardas buvęs Molėtas. Tai susiję su miesto vardo kilmės aiškinimu. Legendoje apie Molėtų kilmę pasakojama, kad vienas bajoras, variuodamas i Uteną, užklimpo molyje ir negalėjo išsikrapštyti iš ten. Jis šaukėsi pagalbos žmonių, bet ir jie negalėjo padėti. Tada bajoras apsigyveno šitame krašte ir miestelį pavadino Molėtais.

Pirmą kartą Molėtų bažnyčia minima 1522m. Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše. Pirmoji bažnyčia tikriausiai buvusi medinė. XVIII a. pr. Šiaurės karo metu švedai ją sunaikino, o apie 1720 m. buvo pastatyta mūrinė. Dabartinė šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1905 m. kun. Kazimiero Bandzevičiaus rūpesčiu.


Lankytinos Molėtų krašto vietos